tutiar
Apariencia
Asturianu
[editar]
Pronunciación y silabación: [ tuˈtjaɾ ]
Etimoloxía: Del pronome personal tónicu tu.
Verbu
[editar]Tabla de conxugación
| Formes non personales | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Infinitivu | tutiar | ||||||
| Xerundiu | tutiando | ||||||
| Participiu | singular masculín tutiáu, femenín tutiada, neutru tutiao plural masculín tutiaos, femenín tutiaes |
||||||
| Formes personales | |||||||
| yo | tu | vusté él~elli/ella/ello |
nosotros/nosotres~nós | vosotros/vosotres~vós | vustedes ellos/elles |
||
| Indicativu | Presente | tutio | tuties | tutia | tutiamos | tutiáis | tutien |
| Pretéritu Imperfeutu | tutiaba | tutiabes | tutiaba | tutiábemos tutiábamos |
tutiabeis tutiabais |
tutiaben | |
| Pretéritu Perfeutu | tutié | tutiesti tutiasti |
tutió | tutiemos | tutiestis tutiastis |
tutiaron tutianon |
|
| Pret. Pluscuamperfeutu | tutiare tutiara |
tutiares tutiaras |
tutiare tutiara |
tutiáremos tutiáramos |
tutiareis tutiarais |
tutiaren tutiaran |
|
| yo | tu | vusté él~elli/ella/ello |
nosotros/nosotres~nós | vosotros/vosotres~vós | vustedes ellos/elles |
||
| Suxuntivu | Presente | tutie | tuties | tutie | tutiemos | tutiéis | tutien |
| Pretéritu | tutiare tutiara |
tutiares tutiaras |
tutiare tutiara |
tutiáremos tutiáramos |
tutiareis tutiarais |
tutiaren tutiaran |
|
| yo | tu | vusté él~elli/ella/ello |
nosotros/nosotres~nós | vosotros/vosotres~vós | vustedes ellos/elles |
||
| Potencial | Futuru | tutiaré | tutiarás | tutiará | tutiaremos | tutiaréis | tutiarán |
| Condicional | tutiaría | tutiaríes | tutiaría | tutiaríemos tutiaríamos |
tutiaríeis tutiaríais |
tutiaríen | |
| - | tu | vusté | nosotros/nosotres~nós | vosotros/vosotres~vós | vustedes | ||
| Imperativu | afirmáu | tutia | tutie | vamos tutiar | tutiái | tutien | |
| negáu | nun tuties | nun tutie | nun vamos tutiar | nun tutiéis | nun tutien | ||
- Dirixise a daquién de manera informal y usando les formes de los pronomes «tu»/«vós» y les correspondientes verbales y posesives a esos pronomes.