ull
Saltar a navegación
Saltar a la gueta
Catalán[editar]
Pronunciación y silabación: [ ˈuʎ ]
Sustantivu[editar]
masculín singular ull; plural ulls
Feroés[editar]
Pronunciación y silabación: [ ʊtl ]
Sustantivu[editar]
Islandés[editar]
Pronunciación y silabación: [ ʏtl ]
Sustantivu[editar]
Pallabres rellacionaes[editar]

Noruegu bokmål[editar]
Sustantivu[editar]
Noruegu nynorsk[editar]
Sustantivu[editar]
Suecu[editar]
Pronunciación y silabación: [ ˈɵlː ]
«ull»
(rexistru)
Sustantivu[editar]
- (Zootomía) Llana (como pelo).
Pallabres rellacionaes
Categoríes:
- Catalán-Asturianu
- Sustantivos catalanes
- Sustantivos masculinos catalanes
- Anatomía (catalán)
- Feroés-Asturianu
- Sustantivos feroeses
- Zootomía (feroés)
- Vistimientu (feroés)
- Islandés-Asturianu
- Sustantivos islandeses
- Zootomía (islandés)
- Vistimientu (islandés)
- Noruegu bokmål-Asturianu
- Sustantivos noruegos bokmål
- Zootomía (noruegu bokmål)
- Vistimientu (noruegu bokmål)
- Noruegu nynorsk-Asturianu
- Sustantivos noruegos nynorsk
- Zootomía (noruegu nynorsk)
- Vistimientu (noruegu nynorsk)
- Suecu-Asturianu
- Pallabres sueques con rexistru sonoru
- Sustantivos suecos
- Zootomía (suecu)