mona
Saltar a navegación
Saltar a la gueta
![]() |
Asturianu[editar]
Pronunciación y silabación: [ ˈmo.na ]
Sustantivu[editar]
singular femenín mona, masculín monu; plural femenín mones, masculín monos
- (Zooloxía) Monu fema.
Catalán[editar]
Pronunciación y silabación: catalán oriental [ ˈmo.nə ]; catalán occidental [ ˈmo.na ]
Sustantivu[editar]
femenín singular mona; plural mones
Sinónimos
Español[editar]
Pronunciación y silabación: [ ˈmo.na ]
Sustantivu[editar]
singular femenín mona, masculín mono; plural femenín monas, masculín monos
- (Zooloxía) Mona, monu fema.
Gallegu[editar]
Pronunciación y silabación: [ ˈmo.na ]
Sustantivu[editar]
singular femenín mona, masculín mono; plural femenín monas, masculín monos
- (Zooloxía) Mona, monu fema.
Categoríes:
- Sustantivos asturianos
- Sustantivos xenéricos asturianos
- Zooloxía (asturianu)
- Catalán-Asturianu
- Sustantivos catalanes
- Sustantivos femeninos catalanes
- Zooloxía (catalán)
- Español-Asturianu
- Sustantivos españoles
- Sustantivos xenéricos españoles
- Zooloxía (español)
- Gallegu-Asturianu
- Sustantivos gallegos
- Sustantivos xenéricos gallegos
- Zooloxía (gallegu)